Album Reviews #30: Black Mountain – In the Future, Tapes ‘n Tapes – The Loon

Black Mountain – In the Future

Išleidimo data: 2008 Sausio 21
Muzika: Psychedelic Rock, Neo-Prog, Neo-Psychedelia
Trukmė: 57:03
Dainų sąrašas:
1. “Stormy High” – 4:32
2. “Angels” – 3:07
3. “Tyrants” – 8:00
4. “Wucan” – 6:01
5. “Stay Free” – 4:29
6. “Queens Will Play” – 5:15
7. “Evil Ways” – 3:25
8. “Wild Wind” – 1:42
9. “Bright Lights” – 16:37
10. “Night Walks” – 3:55

Taigi, dar metų pradžioje perklausytas pagaliau man įsiminė šis albumas (iš šešto klausymo). Iš pradžių, kiek pamenu, pusė velnio, po to vėl pusė velnio, po to – gerai. Priaugo ir neataugs gal. Albumas kupinas psychedelinių melodijų ir narkotiškų vietų. Taip pat ne vienoj vietoj primena tuos legendinius – Pink Floyd. Moteriškas vokalas su vyrišku labai puikiai susilieja ir nėra taip, kad, atrodo, jog moteris arba vyras čia ne prie ko. Suderinta puikiai, bet buvo ir nuobodokų vietų, pvz Bright Lights keliose vietose. Bet albumo visa tai nesugadina, jis tikrai geras ir vertas dėmėsio kiekvieno kuris mėgsta tikrai gerą muziką.
Geriausios:
Stormy High
Tyrants
Wucan
Queens Will Play
Night Walks

Įvertinimas: 85

Tapes ‘n Tapes – The Loon

Išleidimo data: 2005 Spalio 28
Muzika: Indie Rock
Trukmė: 41:23
Dainų sąrašas:
1. “Just Drums” – 3:44
2. “The Illiad” – 2:15
3. “Insistor” – 4:20
4. “Crazy Eights” – 3:24
5. “In Houston” – 4:04
6. “Manitoba” – 4:12
7. “Cowbell” – 2:33
8. “10 Gallon Ascots” – 5:02
9. “Omaha” – 3:32
10. “Buckle” – 3:40
11. “Jakov’s Suite” – 4:37

Keturi vyrukai iš Mineapolio, U.S.A. man paliko gerą įspūdį iš pirmos “natos” kaip kai kas galbūt pasakytų. Čia galima išgirsti ir energijos ir lėtesnių melodijų ir intrumentalizmo šiek tiek, atrodo kad albumas turi viską ko reikia geram indie albumui. Taip pat ir psychedelijos prieskonius, kas paįvairina garsą. Kad ir kaip ten bebūtų “The Loon” turi ir vietelių kurios kiek tai raižo ausį, bet ir tai netrukdo jam tapti… na.. savaitės albumu, bent jau.
Geriausios:
Just Drums
The Iliad
Crazy Eights
Manitoba
10 Gallon Ascots
Omaha
Buckle
Jakov’s Suite

Įvertinimas: 88

Album Reviews #29: Spoon – Kill the Moonlight, Vetiver – Tight Knit

Spoon – Kill the Moonlight

Išleidimo data: 2002 Rugpjūčio 20
Muzika: Indie Rock, Alternative Rock
Trukmė: 34:50
Dainų sąrašas:
1. “Small Stakes” – 3:00
2. “The Way We Get By” – 2:38
3. “Something to Look Forward To” – 2:17
4. “Stay Don’t Go” – 3:35
5. “Jonathon Fisk” – 3:15
6. “Paper Tiger” – 3:07
7. “Someone Something” – 2:48
8. “Don’t Let It Get You Down” – 3:29
9. “All the Pretty Girls Go to the City” – 3:12
10. “You Gotta Feel It” – 1:29
11. “Back to the Life” – 2:21
12. “Vittorio E.” – 3:39

Kol indie rock muzka vis plinta ir populiarėja pasaulje, Spoon nusprendė prisijungti prie šios bangod ir parodyti ką sugeba. O sugeba jie tikrai nemažai, energija, prikimęs balsas prikemša ausis ir jas patenkina (nebūtina žiūrėti į tai seksualiai) prideda ir britpop’o. Bet kad ir kaip ten bebūtų, grupė yra nepriklausoma, savotiška ir įdomi, sakykim. Nors albume ir trūksta kažko įvairesnio ar kažko kas išskirtų albumą iš visų tų indie grupių kurių dabar tiek daug, bet ne tiek daug gerų, reikia pripažinti. Šį albumą galima dėti į gerų sąrašą, galima.
Geriausios:
The Way We Get By
Something to Look Forward to
Stay, Don’t Go

Įvertinimas: 80

Vetiver – Tight Knit

Išleidimo data: 2009 Vasario 17
Muzika: New Weird America, Folk, Freak Folk
Trukmė: 42:25
Dainų sąrašas:
1. “Rolling Sea” – 5:19
2. “Sister” – 3:44
3. “Everyday” – 3:49
4. “Through the Front Door” – 4:27
5. “Down from Above” – 3:54
6. “On the Other Side” – 3:10
7. “More of This” – 4:01
8. “Another Reason to Go” – 3:44
9. “Strictly Rule” – 4:29
10. “At Forest Edge” – 5:48

Taigi, įsikniebęs į freak folk’ą negalėjau neperklausyt ir šito albumo. Ypatingumu ar kažkokiu super originalumu tikrai nekvepia, bet šio stiliaus judesį paįvairina ir apibūdina savaip. Ramus, gražus albumas, nors ir trūksta harmonijos kartais. Galima išgirsti ir šiokio tokio minimalistinio pobūdžio garsų. Žinant kad muzika yra folk, galima pasiruošt žolės kvapo prisiminimais ir užsimanyt išeit laukan. Nežinau ką čia sumaliau, bet albumas geras.
Geriausios:
Rolling Sea
Down from Above
Stricktly Rule

Įvertinimas: 78

Album Reviews #28: Devendra Banhart – Cripple Crow, My Morning Jacket – Z

Devendra Banhart – Cripple Crow

Išleidimo data: 2005 Rugsėjo 13
Muzika: Freak Folk, New Weird America
Trukmė: 74:15
Dainų sąrašas:
1. “Now That I Know” – 4:53
2. “Santa Maria De Feira” – 4:35
3. “Heard Somebody Say” – 3:20
4. “Long Haired Child” – 3:45
5. “Lazy Butterfly” – 4:00
6. “Quedate Luna” – 3:07
7. “Queen Bee” – 2:44
8. “I Feel Just Like a Child” – 4:46
9. “Some People Ride the Wave” – 2:27
10. “The Beatles” – 1:44
11. “Dragonflys” – 0:59
12. “Cripple Crow” – 5:58
13. “Inaniel” – 3:43
14. “Hey Mama Wolf” – 3:52
15. “Hows About Tellin a Story” – 1:21
16. “Chinese Children” – 5:17
17. “Sawkill River” – 1:52
18. “I Love That Man” – 2:26
19. “Luna de Margarita” – 2:07
20. “Korean Dogwood” – 4:02
21. “Little Boys” – 5:20
22. “Canela” – 4:27

Taigi pagaliau perklausęs šio albumo galiu spręst ar man jis patinka ar ne. Na pats žmogus, jo požiūris ir visa kita man – patinka. O muzika., Irgi patinka, whoohoo. Nežinau, tokia paprasta, gera muzika. Nieko neiššaukianti, nieko ypatingo nenorinti parodyti, tiesiog gera, paprasta muzika. Bet jūs mane žinot, man visada reikia įvairumo ir įdomumo. Net tada kai man jo ir nereikia….
Geriausios:
Now That I Know
Long Haired Child
Lazy Butterfly
I Feel Just Like a Child
Cripple Crow
Hey Mama Wolf
Chinese Children

Įvertinimas: 82

My Morning Jacket – Z

Išleidimo data: 2005 Spalio 4
Muzika: Alt-Country, Alternative Rock, Psychedelic Rock, Jam Band
Trukmė: 47:00
Dainų sąrašas:
1. “Wordless Chorus” – 4:12
2. “It Beats 4 U” – 3:46
3. “Gideon” – 3:39
4. “What a Wonderful Man” – 2:25
5. “Off the Record” – 5:33
6. “Into the Woods” – 5:21
7. “Anytime” – 3:56
8. “Lay Low” – 6:05
9. “Knot Comes Loose” – 4:02
10. “Dondante” – 8:01

Taigi kaip ir minėjau kažkada čia neseniai, šią grupę su manim sieja dvipusiai love hate santykiai. Albume buvo dainų kurios buvo O.K., kurios labai patiko ir kurių praktiškai nekenčiau. Tuose kurios man patiko buvo gracingumo, melodijos, kažkokio mistiškumo, keitaliojimosi. O tose kurios nepatiko buvo kažkokių nesąmoningų, pasikartojančių vietų ir negražių melodijų. Taigi balai svyravo nuo 60 iki 80 ir galų gale galėjau (GGG) nuspręst įvertinimą, duot paskutinį verdiktą.
Geriausios:
It Beats 4 U
Gideon
Dondante

Įvertinimas: 79

Kalbančios Galvos

Sveiki, debesėliai.
Taip mane vadindavo auklėtoja nuo antros iki aštuntos klasės ir man tai labai nepatikdavo. O jums kaip – nežinau.
Taigi šiandien rašau nes noriu pristatyti jums savo naujausią meilę – Talking Heads. Jie yra super puikūs. Klausau jau nuo vakar vakaro be perstojo beveik ir nenoriu sustot, nes dar liko keturi neperklausyti albumai. Ir šiaip, nes patinka dainos. Ne visos, bet patinka daug, tikrai. Galiu parodyt sąrašą. Parodysiu, tik vėliau. Kuo toliau tuo labiau norisi parsisiųst Stop Making Sense, jų live albumą/filmą. Būtinai reiks tai padaryti.
O štai sąrašas:
Born Under Punches (The Heat Goes On)
I Zimbra
Mind
Don’t Worry About the Goverment
Memories Can’t Wait
Air
Road to Nowhere
Once in a Lifetime
Crosseyed and Painless
Va tiek, kiek prisimenu. Šiaip pradeda žavėti ir D. Bryne darbai bei viskas ką jis darė ir daro po grupės. Taip pat ir jo draugelis Brian Eno.
Ką žinau. Viskas, sėkmės jums atlaikyt kitą savaitę. Man jos neprireiks.
See yaz.

Histories in Harmonies

Sveiki, vaikučiai.
Aš, prasibastęs po Klaipėdos miškus ir keliavęs su traukiniu vilniaus link (kur dabar ir esu) sakau jums, kad.. pamiršau.
Anyways, peržiūrėsim greit ką nuveikiau ir ko ne per savo “vizitą” Klaipėdoje, bet daugiausia, prie Klaipėdos.
Taigi atvykau pirmadienį ir tą pačią dieną nemažai ką nuveikiau. Su broliu prasibastėm po laukus ir pagaliau pasivažinėjau su dviračiu. Oh god, koks jausmas! Puikus tiesiog. Antradienį ėjau iki Gargždų maximos, nusipirkau šio bei to nekalto (sulčių, kavos, šokolado, ledų) ir grįžau. Vakare suradau labai gražią vietelę važinėdamas dviračiu, kur kanalas skeliasi į dvi dalis ir toliau eina palei žolynus, labai graži vieta, gražesnė kol mašina nepralekia pro šalį. Net sustojau pasigrožėt kelias minutes. Trečiadienį susiplanavom su Roku susitikt ir susitikom. Pabūvojau Kalipėdos Universiteto Pedagogikos Fakultete, kol jis tvarkėsi ten reikalus. Apžiūrinėjau aplink viską, susipažinau su keliais kursiokais jo. Po to persivaikščiojom, nes kai jau buvom netoliese jo namų, skundėmės vienas kitam kaip mum kojas atjungė tas vaikščiojimas. Planavau po to su Henriku susitikt, bet dingo noras, tai sutarėm kitą kart susiplanuot. Ketvirtadienį vėl prasibasčiau po vietas aplink gargždus ir namą. Vakare nuvažiavau vėl prie tos vietos ir atsisėdau ant tiltelio kuris ėjo virš kanalo. Sėdėjau ir grožėjaus gal kokias dvidešimt minučių, nėjo nuplėšt akių nuo tokio gražaus ir paprasto vaizdo. Atrodė, kad problemų mano gyvenime nėra. Žinot tą jausmą.. aišku, kad žinot, bent kartą gyvenime TIKRAI jis buvo. Bent jau vaikystėje. Na o šiandien grįžau į Vilnių ir patvirtinau pats sau kad miestas mane vargina, vėl grįžo nervai, problemos, o ten – gamta. Gamtoje ir Klaipėdoje jaučiaus kitaip. Tas miestas manęs nevargina, gamta mane ramina… na nuostabiai laiką praleidau, mielai būčiau pasilikęs ilgesnį laiką, bet tai įvyks Liepą. Laukiu.

Kas liečia muziką, tai labai įsimylėjau My Morning Jacket – Dondante. Su šia grupe mane sieja dvireikšmiai santykiai, bent jau kol kas. Aš labai mėgstu jų kelias dainas, ir visai nepatinka kelios, tai toks.. love hate relationship. Taip pat labai klausyt pradėjau grupės iš Quebeck.. Kanados – Harmonium ir jų albumo Si on avait besoin d’une cinquième Saison. Aš įsitikinęs, kad neatsiminsit pavadinimo, bet nukopinkit ir paklausykit, tikrai geras, tikrai rekomenduoju. Šitą albumą BŪTINAI kišiu į MEK’ą.
Ačiū už dėmesį, o jūs žinokit, kad dėl manęs nereikia jaudintis, man visad bus viskas gerai. Persilaužimas bus, bet jis man nepakenks.

Circles Break Sometimes… sometimes they don’t

Kai vakar baigiau skaityt knygą, pasijutau kiap supistas kultūros įsikūnijimas. Kai pradejau ją sakityt pasijutau kaip pradėdamas kažką TOKIO gyvenime. Beviltiška.
For fuck’s sake. Prieš vasarą man užeina noras persilaužt visą laiką, what’s up with that? Užpisa. Nervai nelaiko, visi šūdai erzint pradeda, visą laik daros liūdna, po to nervai kyla ir pradedi pykt ant savęs ir tų, kas šalia. Labai užpisa. Bet aš vis tiek noriu persilaužt. Tik sunku judėt kai sau tiek inkarų prie kaklo prisiriši. Ar pasidarei vieną tokį milžinišką, nublizgintą iš išorės, atrodo lengvas, bet viduj supista geležis.
Kai grįšiu į supistą klaipėdą (tiksliau prie klaipėdos) gerai viską apgalvosiu. Labai gerai. Nes mane tikrai jau pradeda erzint šitas šūdas. O kad jis nustotų darytis reikia kažką veikt. Paklust jam. Tam supistam pesrilaužymui. Kai kažkas man pasakė ten ‘čia praeitais metais  man buvo LŪŽIS. po LŪŽIO aš pradėjau pist sau gyvenimą ir susidėjau su debilu iš venecijos’. Blet erzina. Kurva supisti debilai iš venecijos. Bet tiesą pasakius nėjo nesijuokt kol tą “citatą” rašiau.
Aš toks beviltiškas kai pagalvoji. Ir aš dažnai galvoju taip, patikėkit, tikrai dažnai. Esmė tame, kad aš nihują nieko nedarau dėl to. Gal pats supistas metas pradėt, iš tikrųjų. Įgaut formą. Gyvenimo formą. Nieko neplanuosiu, eikit nahui su savo planais. Jei nuspręsiu nušaut ką nors tai darysiu taip. Jei kažkur stot tai stosiu. Planai yra šūdas. Ir jūs man galit į galvą bandyt įkišt kad ne, bet nesivarginkit. Be reikalo.
Todėl sakau tau dabar, tau. Skaitytojau, mielas. Jei neturi ką pasakyt išskytus ‘pas tave klaidų yra’ arba ‘kodėl tu toks depresuotas’ tai geriau r nesakyk. Nes man giliai px, kad aš darau milijoną klaidų sakiny. Jei įskaitai, tai viskas tvarkoj. O į depresuotumo klausimą atsakysiu iš karto, kad nesivargintum rašyt. Aš – nedepresuotas. Toks šūdas neegzistuoja mano gyvenime.
Va.
JO, aš pasirašiau į kažkokią peticiją dėl globalinio, nes Radiohead paprašė.

Moron

Vakar pradėjau skaityt knygą – “The Catcher in the Rye” arba sulietuvinta versija būtų – “Rugiuose prie bedugnės”. Pirma knyga kurią perskaitysiu per bene septynis metus. Oho. Matyt vakar atsigriebiau, tikrai nemaniau kad su vienu prisėdimu perskaitysiu septyniasdešimt puslaių. Poryt jau ir baigsiu tą knygą. Na, aišku, ne bereikalo aš tiek perskaičiau. Knyga mane suįdomino, tikrai gerai skaitosi. Nors ir, atrodo, kad ten šneka apie nieką. Visiškai nereikšmingus dalykus, bet knyga tikrai įdomi ir skaitosi lengvai. Nesigailiu, kad anglišką versiją pasiėmiau. Dar pasiėmiau “Bel Canto” parašytą autorės Ann Patchett. Susidariau šiokį tokį sąrašą.
“Ryto Žara” – F. Nietzche
“Atpirkimas” arba “Atonement” – Ian McEwan
“Avių Medžioklė” – H. Murakami
“The Lovely Bones” – Alice Sobolt
Tiek, kol kas. Neabejoju, kad skaitydamas (ir dar tokiais tempais) išsirinksiu dar daugiau knygų skaitymui. Labai noriu iš kur nors gaut Krautrocksampler knygą. Apie ką? Krautrock’ą..
O dabar mano winamp’e groja Fela Kuti. Afrobeat, jazz, funk, psychedelic. Pasiūlymas iš RYM tikrai skamba gerai so far. Dar reiks daug ko parsisiūst iš afrikos muzikos, nes pasiūlymų tikrai nemažai, bet laiko daug. Tai nėr ko skubėt.
Na o aš, jei būsiu nuotaikoj, ryt parašysiu apžvalgą čia. O kai grįšiu parašysiu vieną ir MEK’e. Manau išsirinkau tinkamą albumą ten įkišt.
’till then, see you.

She Likes Surprises

Nežinau ar jus taip NORMALIAI supažindinau su Soundgarden kada nors, bet tuoj supažindinsiu. Jie yra super kieti, turiu vėl paminėti. Po tiek metų atsiranda šansas kad jie gali išlėkt į #1 Spot. Tokios dainos kaip Mailman, Spoonman, Fell on Black Days, Jesus Christ Pose bei Flower verčia jų nenustot klausytis. Be abejo ir daugelis kitų dainų taip pat. Tik nesenai visai suradau jų dainą She Likes Surprises kuri irgi kala klynan. Bet dabar jūs palyginkit vokalistą su Jesus Christ Pose video ir šituo. ugh… pradžia dainos dar sakyčiau skamba neblogai, bet po to kažkoks de ja vu prasideda. Sutiksit. Žinau, kad sutiksit. Aš čia konroliuoju viską.
Taigi jei jau prakalbom apie muziką tai turiu paminėti kad grįžau prie savo mėgstamiausių kol kas. Nieko naujo dar neklausiau. Karaliauja Soundgarden, The Beta Band, Tin Hat Trio. Geri laikai ateina. Ypatingai su The Beta Band, nes vasarą jų pradėjau klausyt tai kai kurios dainos tiesiog saulę atneša į namus. beveik tiesiogine ta žodžio prasme.
O šiaip, ką. Ką? Galbūt ateinantį pirmadienį važiuoju pas tėvus aplankyt draugų, giminių ir jų pačių ilgesniam laikui truputį. Laukiu, man ten patinka, kaip jau minėjau anksčiau milijoną kartų.
Kyla abejonės dėl to maratono. Nesinori man visai jo daryt, kažkaip beprasmiška. Geriau pasidarysiu sau maratoną su dviračiu iš Klaipėdos į Prancūziją ir iš Prancūzijos į Oxfordą.
Ateityje nusimato šio bei to, kažko rimto, kažko nerimto, visko ,žodžiu.
Na tiek šiandienai, turiu paminėto, jog tikrai nėra apie ką rašyt, todėl retokai čia mane matysit, manau. O jei išvyksiu į angliją dirbt, tikriausiai matysit mane iš vis kartą mėnesy. O gal ir ne, tiū tiūū tiu diu diu.
Kai žmonės nori išbandyti kažką naujo, daugmaž 70 procentų tų žmonių nieko vis tiek nedaro. Kaip ABSRUDIOŽKOĄ..?
Good times.

Long Haired Child

Sveiki, žmonės.
Vakar planavau eit gult vėlai, nes vienas esu. Bet nuėjau anksti, nes išvargino koncertas. Su Čioniu ir Irma nuėjom bene pusvalandžiu vėliau nei turėjo prasidėt, bet pralaukėm dar pusvalandį kol pasirodė pagrindinę frupę apšildantys – Flamingo. Galbūt girdėjote apie juos, galbūt ne. Na man jų dainos gan pasikartojančios atrodė, bet pavarė vis tiek neblogai. Aišku kai į sceną po pertraukėlės įžengė suomiai – Rubik tai iš kart pasijuto energija ir žmonių reakcija į ją. Buvo tikrai kažkas kieto. Problema tik tame, kad žinojau jų tik vieną dainą, o kai taip būna su grupėm tai negali pajusti to pilno pasitenkinimo jų koncertuose. Bet man vis tiek patiko, ypatingai kai gale sugrojo tą vienintėlią dainą kurią žinojau ir kuri man patiko – City and the Streets. Ir šiaip įspūdis buvo kai pamačiau vokalą, nes per video jis ten gan tvarkongai atrodo, o čia jis buvo kai reikiant pasikeitęs, bet kietai, man patiko. Visi muzikantai labai įsijautę į muziką, na, žodžiu, malonu žiūrėt. Tikrai reiks perklausyt ką jie turi.
Na, o mano muzikos akiratyje išdygo Devendra Banhart. Toks new weird america, freak folk grojantis bičas. Kol kas perklausiau ir įvertinau tik vieną jo albumą – Cripple Crow, bet jis man jau dabar patinka. Ir šiaip, jo stilius ir jo savybės. Kietas bičas, manau. Iš albumo labiausiai įstrigo lėtesnės dainos – Cripple Crow, Draginflys, Now That I Know, Hey Mama Wolf ir greitesnės/linksmesnės – Long Haired Child, Chinese Children, Lazy Butterfly. Taip kad tikrai neblogai, tikrai. Taip pat vėl labai klausau Soundgarden, nežinau kaip čia, bet jie kai reikiant atsigavo mano muzikos pasaulyje. Galbūt visas tas kai kurių narių degradavimas, galbūt kažkas kitas, bet koks skirtumas, right? Right. Sonic Youth irgi klausau, dar Vetiver, bent jau viena jų daina (Strictly Rule) tai kas dien suskamba.
Na, o dabar sakau: iki kito, metas gert arbatą.

Could Be a Fucking Cancer, But Isn’t

Sveiki, saulės.
Dabar esu laimingas nes atgavau savo kompą. Dabar jis dvigubai didesnis už praeitą ir truputį stipresnis. Bet ne tame esmė, esmė tame, kad pagaliau galiu klausytis muzikos kokios noriu ir siūstis jos kiek noriu ir kokios noriu, pagaliau. Panaršęs po RYM, paprašęs patarti ką išbandyti nusprendžiau pereiti prie afrikietiškos muzikos. Kodėl? Nežinau, kažkokią tai dieną labai užsimaniau kažko tokio visai iš kitur iš tokios vietos, kurios dar neišbandžiau (muzikaliai). Taip kad kai tik gausiu viską ko reikia (nes formatuotas hardas) pradėsiu siūūūųųųst muzikąąą. At last. Visas tas pustūkstantis + buvo vertas išleidimo.
Bet dangus virš mano galvos  negali būti šviesus ilgą laiką, deja.
Vakar, po keturių metų pertraukos, pas mane į galvą ir.. apskritai beveik visą kūną, užėjo nelauktas svečias – migrena. O taip, viskas lygiai taip pat kaip ir tada kai man buvo septyniolika ir dar kelis metus iki to. Aš jau maniau, kad pasveikau nuo jos, bet pasirodo, kad ne. Labai žiauriai skaudėjo galvą, daug vėmiau, drebėjau ir silpau. Kai pagaliau išsibeigė jėgos vemt, nuėjau gult. Iš ryto atsikėlęs šiandien pasijutau puikiai (palyginus su vakar), ne tobulai, bet pakankamai gerai, kad galėčiau vėl kibtis į gyvenimą. Dar truputį galvą skaustelėjo kelis kartus, skrandis jaučiasi ne šimtu procentų atsistatęs, bet normaliai. Po truputį pavalgysiu ką nors šiandien lengvesnio, kad nemirčiau. Matyt taip teks kelias dienas. Ir ką? Numesiu dar svorio. Jei neklystu, gali būti, kad sveriu jau mažiau nei aštuoniasdešimt. Na, bent jau po šitų kelių dienų tai tikrai taip bus.
Aišku ir šiandien viskas negali būt puiku. Daugmaž apie dvyliktą išgirdau skambutį į duris. Pastebėjau, kad ten kažkokie du nepažįstami – moteris ir vyras. Pagalvojau ‘hm.. gal nedaryt’, bet atidariau ir padariau klaidą, nes ten buvo kažkokie du sektantai arba šiaip debilai kišantys man istoriją apie dievą, apie bibliją, kad joje yra daug ‘praktiškų’ patarimų and so on.. kai jau pasidarė nuobodu mane išgelbėjo atsikėlusi, susivėlusi Diana, pasakė, kad gal galėtų viską duot ir aiškint kam nors kitam ir uždarė duris. Yuppy. Kitą kart aš taip darysiu. Šiaip galvojau: ‘gal reiktų pasakyt, kad atsiknistų’. Bet.. nepasakiau.
Tai tiek šiandienai, tik dar paminėsiu, kad trylikos dienų maratonas prasidės nuo Birželio pirmos.
Ačiū už dėmesį ir pageltusias akis.