Last Day of Summer

Taigi taip paėmė ir atbėgo paskutinė vasaros diena.
Ką aš nuveikiau per ją…
Išleidau albumą, pagyvenau Kartenoj, parkūrinau Vilniuj su draugais.. Na kaip ir viskas.
Dar sugebėjau su dviračiu numint iki Klaipėdos ir atgal, kas buvo kietai. Belieka aplankyt miškus pries išvykstant atgal į Vilnių, o išvykt atgal į Vilnių aš noriu dėl savų priežasčių.
Muzika. Užkniso viskas ko klausau taigi nusprendžiau paimt kažko naujo. Drone maišyto su folk, neo-folk, hardcore punk ir šiaip eksperimentalizmo. Natural Snow Buildings, Refused, The Dear Hunter, Boris.
Tai tiek, nes nenoriu rašyt daug.

Aircult – Solutions

Sveiki. Turiu pranešti, jog mano albumas – pagaliau baigtas.

Download:
http://www.jamendo.com/album/48841

Siųūskitės ir scrobblinkit last.fm’e, ačiū :  D

In the World of No End

Diana išvykusi daryti praktikos, gešimčiai dienų, tai sėdžiu vienas dabar. Neseniai atsikėliau.

Day 2.

Šiandien planuoju pažiūrėt Memento ir parašyt albumų apžvalgą. Jau bene 4 ar 5 albumai peržvelgti ir dar 20 laukia savo nuosprendžio. Kažkurie galbūt gaus kirvį į subinskylę, o kai kurie galbūt gaus mano “pašventintą vandenį”. Šitam biznyje niekam nesiseka, mažyte. Čia visi gauna ko nusipelnę.

Vakar peržiūrėjau du filmus – Oldboy ir Forrest Gump.

Oldboy tai pietų Korėjos filmas (mistinis, veiksmo, psichologinis). Neblogas, tikrai. Buvo nuobodokų vietų, bet šiaip ir gerų vietų netrūksta. Aišku, kadangi aš esu velnio įsikūnyjimas, aš jau nuspėjau tą pagrindinį dalyką kuris turėjo suknist man smegens iš anksto. Ir pasimokiau, kad mane sunku nustebinti. Šiaip labai nusivyliau pagrndiniu veikėju filmo gale, bet, kaip jau minėjau, filmas tikrai neblogas, gerai padarytas ir nėr prie ko rimto kabintis. Duodu jam 4 iš 5 žvaigždučių.

Forrest Gump buvo tokia komedija, karo filmas su gerai pažystamu – Tom Hanks. Irgi geras buvo (šitą žiūrėjau prieš Oldboy). Linksmas ir liūdnas tuo pačiu. Nenuvylė. Bet ir nieko ypatingo nebuvo, taip kad filmas vertas ne daugiau kaip 4 iš 5 žvaigždžių.

O šiaip dar peržiūrėjau Taxi Driver, The Third Man ir Pulp Fiction.

Taxi Driver buvo visai geras filmas, bet nepatiko tam tikromis vietomir ir pabaiga kiek tai cheesy, mano manymu. 3.5 iš 5
The Third Man.. na, klasika. Bet man buvo nuobodu, prisipažinsiu. 3 iš 5.

Pulp Fiction buvo gerai surežisuota Tarantino juoda komedija, rekomenduojamas darbas. 4.5 iš 5.

Dar galiu įvertinti There Will Be Blood, filmas – kuris man patiko savo tokiu profesionalumu ir aktorių talentu. 4 iš 5.

Va, būsiu ir filmų kritikas dabar, Whoo.

One Way or No Other

Taigi, liepos mėnuo atėjo greit, nesitikint kad ateis taip greit. Jau ir vasara įpusėjo o aš dar tik pratinuosi prie jos. Ir tai tikrai galima pastebėti, kad tik “pratinuos”, nes vėl susirgau. Tai viena iš tų man-buvo-labai-karšta-ir-aš-išgėriau-stiklinę-šalto-vandens ligų. Temperatūra svyruoja labai įvairiai, nuo 37.1 iki 38.6 (kaip buvo šįryt). Bet dabar viskas gerai, tik maisto noriu, taip kad teks temptis iki mažos Rimi parduotuvės prie rotušės ar kaip jin ten, who gives a damn.

Vakar peržiūrėjau filmą, kurį jau senokai norėjau peržiūrėt – There Will Be Blood ir turiu pasakyti, kad nesigailėjau. Dvi su puse valandos trukęs filmas mane tikrai sužavėjo. Rekomenduoju. Šiandien s.. ahem.. įsigysiu dar du filmus – The Third Man (kurį žadėjau peržiūrėt bene prieš metus) ir Taxi Driver. Toliau sąraše dar bene 240 filmų. Na kadangi gyvenu vienas dabar, bus laiko dalį visko peržiūrėti.

Muzikos fronte nieko ypatingai naujo. Patinka The National. Tikrai neblogi ir neįprasti tokie individai or whatever you may call it.

Užvakar perskaičiau tris knygas vienoje. J.D. Salinger – “Nine Stories”,  ”Franny and Zooey” ir “Raise the bar high, carpenters”. Tikrai gerai suėjo, man patinka kaip Salingeris rašo. Taip labai paprastai ir lengvai. Norėčiau ir aš taip rašyt, bet man gaunas kažkaip suktai, nežinau. Ir – taip, aš pradėjau rašyt knygą. Jinai šiaip bus apie tris skirtingus asmenis. Vienas – šiaip žmogus kuris mėgsta daug išgert, rūkyt ir leist pinigus. Bet čia jis pradeda tvardytis. Antras – melancholiškas mąstytojas, kuriam darosi vis sunkiau išeiti ten kur daug žmonių, jis stengiasi kuo mažiau kontaktuoti su aplinkiniais. Trečias – revoliucionierius. Toks absent-minded ir labai gilus mastytojas. Jis vadovauja labai dideliai revoliucionierių grupei ir ruošiasi pirmam ir vieninteliam puolimui. Visi veikėjai, daugiau ar mažiau, yra susiję vienas su kitu. Pirmo amžius, daugmaž trisdešimt, antro – mid twenties, trečio – apie keturiasdešimt. Esmė tame, kad pirmo veikėjo veiksmas vyksta anksčiausiai, antro – vėliau, o trečio – dar vėliau. Nu žodžiu. Galvoju postint tą knygą, kiek parašiau, kokiam nors kitam bloge. We’ll see.

Slightly overdone, just slightly.

Aštuonios ryto (Joninių flashback’ai)

Vakar buvom gamtoj (kažkur netoli Molėtų). Atvažiavom prie kažkokio ežero kurio pavadinimą užmiršau su Diana ir dar keliais žmonėm. Ežeras buvo didelis, miškai dideli ir oras nuostabus. Pasistatėm palapines, nes ruošemės per naktį pabūt ir ėjom kirst medžių laužui. Ką žinau. Viskas vyko gan sklandžiai ir paprastai, kalbos ir juokai prie laužo, betrūko gitaros, bet po to kas įvyko vėliau, nusprendžiau, kad gal ir gerai padariau jos neimdamas. Reikėjo ir mobilaus neimt, nors dabar jau atsigavo, tik super klijų reiks priklijuot keliom detalėm čia.

Taigi jei neklystu prieš pirmą nakties su vyras (keturiese) ėjom dar malkų kirst į mišką. Pakirtom, ir nešėm atgal į stovyklaavietę kai kažkas prieky suklykė ‘pradeda lyti’.

Prieš visą tai kai reikiant žaibavo kažkur toli. Ir vis stipriau, vis stipriau.

Taigi paspartinom žingsnį ir keli lašai nukrito, po to lyg jungtuku kažkas įjungė ir pradėjo pilt kai nežinau kas. Prie automobilių jau aš tam su kuriuo nešiau rastą pasakiau “tai gal metam jį čia ir šokam į palapinę?!” jis beveik nelaukęs atsakė “gerai, metam!”. Palapinė buvo perpildyta, ofcourse, bet šiaip ne taip visi sutilpom, joje buvo labai karšta ir trūko oro. Kai jau per kalapinę pradėjo lyt, mes visi nusprendėm dingt į savąsias. Su Karoliu sutarėm, kad aš čia palauksiu (nes buvom įsitikinę kad mūsų su Dianos palapinė bus permirkus) ir kai jis surėks kad atrakino automobilį, aš bėgsiu į jį nešinas jo drabužiais ir batais. Kai jau buvo laikas, aš bėgau ir, tikriausiai, tuo momentu iš kišenės iškrito telefonas. Įšokau į mašiną, sumečiau daiktus ir sedėjau. Buvo šalta, lietus buvo labai šaltas ir lijo taip stipriai, kad net skaudėjo, peršlapau kiaurai. Tada atbėgo, taip pat įstojusi į “šlapžmogių klubą” Diana. Automobilyje beveik nėjo susišneket dėl garso, o mūsų palapinė, kaip ir buvo tikėtasi, visai nesiruošė kautis su lietum ir viduj buvo kaip mažam mini baseine (ir visa tai lijant tik gal dešimčiai minučių). Man teko nusirengti nes buvau permirkęs, o kitų drabužių neturėjau, tai apsiklojau su kažkokia pusiau drėgna kaldra. Diana, however, turėjo kuo persirengt išskyrus kai kuriuos apatinius, o gal ir visus, nesakysiu. Užtat man bent jua buvo į ką pažiūrėt. Lyt nustojo po dviejų nakties.

Atuomobily (Honda Civic 1990 galbūt) prabuvom visą naktį nemiegoję nes tam nebuvo sąlygų. Link septintos ryto man jau visai buvo pavažiavę ir šnekėjau kaip aš išeisiu laukan pabėgiot nuogas, apsiškit ir susiėmus už šiknos pargriūt. Yeah. Daugmaž prieš devynias žmonės pradėjo spurdėt, laužas buvo sukurtas, o aš pasiskolinęs megžtinį, su savo triūūsikais ėjau džiovint drabužių. Išsidžiovinau ir Dianai išdžiovinau, Pavalgėm, pasitrainiojom ir važiavom namo, pasiliko tik kiti du iki.. umm.. šiandienos vakaro. Kas man labai nepatiko tai kad jie pasiėmė savo seną katę į gamta, o viskas ką jinai čia darė tai stresavo ir kniaukė. Kaip galima taip elgtis su savo gyvūnais?

Aišku kelionėje užmigau gal tris kartus ir grįžęs namo ėjau miegot kai Diana, turėjusi mane pažadint aštuntą, pažadino pusė vienuolikos ir ir liepė eit miegot su ja. Prisipažino, kad nuėjusi pagulėt taip pat užmigo.

Na, overall, pusėtinai atsinaujino Dianos plaučių liga, truputį susipiso mobiliakas, aš pamušiau savo miegojimo rekordą (14 valandų iš 24) ir suplojom beveik šimtą litų už viską.

Įvertinimas: 60 – pusė velnio.

O muzikos akiratyje, šiandien nuo penkių ryto, naujos man grupės raging tarp 1971 ir 2005 metų. Daug psichedelijos, eksperimentizmo, krautroko, post-punko, space roko bei instrumentinio indie pop’o.

Tai tiek, mano velniūkščiai. Tikiuosi jum joninės prabėgo kuo puikiausiai ir keliu už jus vandens puodelį. Cheers.

Let there be Beer (Night)

Užvakar su Diana ėjom į tą naktinį renginį ir holy shit, nesitikėjau kad tiek žmonių bus. Bet buvo.

Iš pradžių nuėjom į tango vakarą kažkokį. Aš nieko neišsimanau apie tai ir niekad nešoku, išskyrus tą burelį ažuolyno gimnazijoj, bet ten kaip ir buvo privaloma. Ne choreografija, ne ne. Būrelis.  Taigi pabuvom, kiek suprtau gerai šoko tik du tokie, bet jie ir mane nustebino, ypač ta moteris su savo žvilgsniu tokiu labai jau gundančiu, tik gaila kad ne į mane buvo nukreiptas.

Anyway, po kiek tai laiko mes labai užsimanėm valgyt, nuėjom į parduotuvę bet po to nusprendėm valgyt nedaryt, užsipirkt ką nors užkandžiams, o maistą palikt namuose ir eit atgal į tango. Na, po to nusprendėm niekur nebeit, bet po to vis dėl to nuėjom. Kai nuėjom ten buvo jau prispitę tiek žmonių kad mum vietos nebuvo ir nieko nematėm. Susinervinę ėjom namo kai mūsų dėmesį patraukė vienos minutės filmai, tas konkursas – Pravda. Pažiūrėjom ir aš sumąsčiau ką nors padaryt, nes, manau kad galėčiau kažką tikrai įdomaus parodyt. Anyway, po to mum paskambino toks draugas ir tada vaikščiojom su jais iki bene antros nakties or so.

Aš gėriau alaus. Daug ir labai stipraus. Tik taip ir nesupratau ar ten alus ar gira, bet matyt kad alus. Buvau labai girtas pirmą kart per bene du metus. Viskas buvo tvarkoj iki tol kal vakar atsikėliau prieš aštuntą ryto su skaudančia galva ir plyštančiu noru į tuoletą. Galvoju, kas per šūdas, nx man taip? Oh, what did I do wrong, god, what?? Po to atsiminiau kad aš visą dieną praktiškai vaikščiojau su tuščiu skrandžiu ir dar užgėriau stipraus juodo alaus. Smartie pants.

Anyway. Kūrybos procesai juda.. bet tik muzikos atžvilgiu. Galbūt neužilgo jau parodysiu savo instrumentalią elektoniką ir beveik ne elektorniką. Nesijaudinkit, ši bus kitokia nei kažkos supistas kamatozas.

Skyrybos yra šventas reikalas tarp vyro ir moters kurie yra susituokę. Niekas, nei kunigas, nei vaikai, nei giminės, nei draugai neturi kištis į jų santykius. Ypač, kai pagalvoji, jei jie pakankamai durni buvo tai reiškia gali grūst sau šampūną į šiknas neapmąstę savo pasirinkimų ir pan pan. Vaikai gauna traumas, debilai. Nx iš viso tos vedybos. Aš manau kad tai neapsakomai durnas ir banalus reikalas. Ypač kai pamąstai apie kažkokius keturiolikmečius kurie susituokė amerikoj, nes ten įstatymai durni. Ir dar tokius “mielus pažystamus” kurie sugeba sutuoktuves kelt vos po kelių savaičių pažinojimo su partneriu.

Kad ir kaip ten bebūtų, nepamirškti atsargų, vaikai.

Stookey – Guitar Play LSD

Pump My Brain with Electronics and Switch Me off When It Stops (In a Beautiful Place out in the Country)

Seize my thoughts with imagination.

Tiksliai nežinau kas man yra. Bet pastarąją savaitę negaliu nustot klausyt “netikros”, “nenatūralios” muzikos. Taip, tai – elektronika.
Man visada jin patiko, bet ne taip kaip dabar. Bet, vis vien, elektronika yra elektronika, o čia yra IDM. Kažkas nenatūraliai stebuklingo, kas verčia jausmų gelmes dvejoti viskuo kas vyksta aplinkui. Geriausia muzika nakčiai ir tobula ilgam vairavimui nakčiai, kuris nepasidarytų nuobodus. Tokie garsai neverčia tavęs ’spausti labiau’, o atbulai.. sumažinti greitį, bet ne automobilio, o laiko, nes su tokia atmosfera kyla noras viską pamatyt detaliau ir įsitikinti ar tai tikra. Aš nešoku pagal elektroniką, nelabai galėčiau save matyt šokantį (nors ir kažkas bado man nugarą sakydamas, kad jau tai dariau kai kieno gimtadieny), bet šita verčia smegenis šokti. Matyt narkotikai irgi verčia smegenis šokti. Nežinau. O gal ir žinau, tik pridengiu save nuo… kažko?

Nežinau ar čia šitas IDM ar dar kažkas, bet aš nusprendžiau pildyti blog’ą nutraukiant visus “hiatus”. Bet kyla klausimas, galbūt ne jum, bet man –  Apie ką aš rašysiu kai nieko nebus įvykę mano gyvenime? Apie savo mintis. Apmąstymus ir visa kita kas galėtų belstis į tokio pobūdžio duris.

Galbūt kažkam įdomiau žinot mano mintis nei kas vyksta mano gyvenime. O gal tiesiog man norisi išsilieti kažkur. Kažkur kas galbūt skaitytų?
Gal. Gal.
Apmąstymų buvo ir ankščiau bet jie buvo gan paviršutiniški. Iš tikrųjų mano galvoje dedasi kažkas  įspūdingo. Kiekvieno apmąstymo dalelė atrodo verta dar vieno apmąstymo iš kurio sklinda kitos dalelės. Tai kažkas ko žmogaus protas nesuvokia, kad ir koks jis įspūdingas bebūtų, tai – begalybė. Nors aš linkau prie nuomonės, kad perdaug mąstyti – negerai, tuoj paš šoviau į kitą pusę. Nes tai yra bullshit.
Why? ’cause the bullshit man said so.
taškas

Fingers on Your Mouth

Sveiki, lietaus lašai.
Visą savaitę, praktiškai, ištisai lijo. Labai depresovas oras, bent jau čia – Vilniuje. Nežinau kaip jums ar “kai kuriems” bet man toks oras nepatinka. Gerai, kai palyja, bet kai kas dien tai ne kas. I mean, come on, get over with it already, nature.
Kad ir kaip ten bebūtų nebeturiu apie ką rašyt. Na bent jau kol kas. Matyt suprantama, kai aš praktiškai nieko ypatingo neveikiu, bet ai. Skelbiu tokią pertraukėlę nuo bloginimo, tokį “hiatus”. Bus kelios albumų apžvalgos ir panašiai, bet pats asmeniškai nieko nežadu rašyt kūrį laiką.
Kam įdomu kaip man sekas animuot ir progresuot šiame animacijos reikale: http://karmaidiot.wordpress.com/
Dar šiandien pastebėjau, kad turiu extra blogą kurį kažkada norėjau panaudot tokiem.. meniškiem tikslam. Daugmaž rašyt samdomo žudiko dienoraštį. Gal idėja ir nebloga, bet jei ir darysiu tai tikrai ne apie samdomą žudiką. I don’t know what came over me that day.
O muzikos pasaulyje daug naujovių, jei kam įdomu. Pradėjo patikt Wolf Parade ir dar kelios grupelės ir dar ne vieną ir dvi turiu išbandyt, tai šioje srityje “darbo” yra.
Nežinau dėl MEK. Nežinau ar ką sugebėsiu parašyt per ateinančias kelias savaites. Labai sunku man pasidarė apžvalgas rašyt, bet čia tik periodinis dalykas, tai praeis. Praeis kaip mėnesinės, tik ne taip greitai.
O dėl knygų tai negavau to ko tikėjausi, kaip visada. Pasiėmiau Hanibalą, Egzorcistą ir King’o darbą, kurio pavadinimą pamiršau. Pastarasis ir Hanibalas – anglų kalba, tai malonu skaityt ir šią knygą jau beveik baigiau (kanibalą i mean). I’m kinda takin’ my time.
Tai tiek, šiam kartui. O kada bus kitas kartas –  nežinau. Gali būt kai vėl pistis su teisėm pradėsiu arba po gimtadienio (Rugpjūčio 6). Tai va.
I’ll see you laters.

Lines of the Horizon Expanding, Getting Thinner

Yo,
Slenkant saulei per dangų pradedu suprast, kad pats metas išeit knygų pasiimt, nes dar ateis vakaras o vakarais, kaip žinoma, bibliotekos nebedirba. Imti noriu tą avies medžioklę ir dar kažką, ką pamiršau, bet užsirašiau į lapelį kuris yra mano “Utenos” alaus piniginėje, kuri yra mano krepšy, kuris guli prie sofos, kuri yra bute, kuris yra netoli aušros vartų kurie randasi Vilniuje, o tas yra Lietuvoje, kuri yra Europos dalis, o Europa yra Žemėje, kuri yra kosmose, kuris egzistuoja visatoje.
Grojant Tapes ‘n Tapes – Just Drums energingumas manyje vis plečiasi, tai matyt bėgsiu iki bibliotekos kol padusiu arba užsidėsiu dainą eidamas ir eisiu laisvu, greitu žingsniu. Dar prieš valandą būčiau užsidėjęs paltą, bet dabar staiga prašvito. Man patinka saulė, šiluma, net karštis, nes primena kažką gero. Pažystu tris arba keturis žmones kuriem patinka apsiniaukęs oras. Keista, mane toks oras verčia mastyt apie liūdnus dalykus, o jie juo džiaugiasi.
Man atrodo vakar norėjau labai išeit į lauką ir tieisog pagulėt žolėj, bet čia, Vilniuje reikia toli eiti norint tai padaryti, nes bet kur gi neatsigulsi. Jokios ramybės negaunu taip. Reikia miško, arba parko bent jau. Nieko, Klaipėda mano, neužilgo vėl susitiksim ir šį kartą dažniau. Vakar daugmaž 3:30 nakties langas buvo praviras ir, kad ir kaip įdomiai skambėtų, medžiai ir laukas tiesiog kvietė išeiti savo kvapais ir čiulbančiais ryto paukščiais. Bet aš per daug miego norėjau. Dar tą pačią dieną pažiūrėjau filmą – Yes Man. Vidutiniška komedija ir tiek, nieko ypatingo. Kita vertus ir nenorėjau nieko ypatingo.
Kaip ir ta gamta, laukas, ta gaiva kvietusi mane šiąnakt, taip ir kviečia mane pvz. D. Britanija, Šveicarija, Islandija, Kanada, Suomija, Norvegija, Švedija, Vokietija. Bet deja ne taip lengva ten patekti.
Kad ir kaip ten bebūtų, šiandien jau vasara. Gerai be tuo pačiu ir blogai. Gerai, nes.. na.. vasara, o vasara visada gerai – šilta, gražu ir t.t. O blogai, nes, kaip jau visi matyt žinom, vasara baigiasi labai greitai, todėl mano pesimistiškoji dalis mąsto šitaip. Bet aš ne pesimistas.
Eikit jūs visi nahui su savo paskirstymais.
Iki kito.