Filled with Fills
June 18, 2009
Kai nusprendi papist sau protą eina suprast koks tu mažas esi visatoj ir kaip tu nieko nesupranti. Galima pasijusti beviltiškai, bet kam? Geriau vietoj to pamąstyt apie toius dalykus ramiai ir nedepresuot kaip kokiam debilui. Depresija turi užeiti, tieisog taip. Ne pats tu ją turi susikurti, aišku, gali, bet tada kitų nekaltink, ypač manęs. Durniau.. (lol)
Aš buvau sugalvojęs eilėraštį, palaukit tuoj prisiminsiu…
I’ve got no wheels, i’ve got no car
Light my fire, smoke a cigar
Put on my head phones and float away far
Sunglasses on, just like a rock star.
Geras ne?
Fuck i give up. Nėra ką rašyt.
Galėčiau skų(ū)stis kaip man kažkas nepatinka, kaip man tas patinka kaip tas, pradėt maišyt trisdešimt kalbų į vieną ir malt šūdą toliau, bet kokia prasmė?
Jokios prasmės nėra. Jokios prasmės nėra rašyt blogą apie savo gyvenimą.
Fucking hell, teisingai rokas sakė, čia kažkokia blogų krizė jau ir mane užplūdo. Mesiu nahui šitą gaidį ir pradėsiu kažkokį debilo narkomano dienoraštį rašyt, tada bent bus ką ir galbūt kas nors mane pavadins nesveiku ir pasiūlys apsilankyt pas psichiatrą. Nežinau kur nosines kišt o kur ne.
Jeigu tau labai reikia sekso, labai labai, tu eini naktį gatve kai tau to dar labiau reikia ir kažkokia graži prostitutė tau pasisiūlo nemokamai. Ką darai?
