Kažkurią čia naktį, visai neseniai, prabudau bene antrą nakties ir, supratau, kad sustojo laikas. Aš visiškai rimtai. Atsisėdau ir pažiūrėjau pro langą – that’s right. The time has stopped. Niekas lauke nejudėjo, galvoju, damn, kas dabar? Bet susiėmiau ir supratau kokias nesąmones aš čia kliedžiu. Pamenu, net garsiai pasakiau “what the fuck?”. Nežinau kas ten buvo, gal temperatūra, gal susiję su kažkokiu sapnu kurio nepamenu, gal dar kas, who knows. No one knows, that’s who.
Rytą po tos nakties supratau, kad išmokau kai ką ko man būtų prireikę praeityje – savitvardos. And that’s cool. Neabejoju, kad ateityje pravers. Turiu galvoje, aš galiu viską palaikyt viduj, kai reikia, ir išleist visą susikaupusį mėšlą (tikriausiai išsivysčiusią į neapykantą pasauliui) vėliau. Neblogas sugebėjimas, kurį pagaliau įgyjau žliumbdamas kas savaitgalį. Note, the last time I did that was a year ago.
Nežinau kiek “sveiko proto” aš esu, bet man nelabai rūpi. Galbūt jums bus įdomu išgirst dar kai ką. Nežinau kas tai buvo ir dėl ko, bet tas dalykas man buvo nutikęs irprieš šitą atvejį.
Bene prieš tris ar gal keturis metus buvau susirgęs (gripas, gal peršalimas) ir po kelių valandų miego, atsibudau dieną ir pajutau kažką neapsakomai baisaus. Pajutau kad viskas aplink mane staiga stipriai sumažino dydį. Kai paliečiau su rodomuoju pirštu nykštį, man pasirodė kad tas pirštas yra milijoną kartų mažesnis ir jis taip jautėsi, kaip buka adata palietusi mano nykštį. Pavaikščiojau po namus besistengdamas nepanikuot, šnekėjau sau kad čia nieko tokio. Aš buvau beveik įsitikinęs, kad išprotėsiu nes buvo be galo baisu. Galų gale atsiguliau į lovą, užsimerkiau ir stengiausi neliesti nieko rankomis. Po, galbūt, pusvalandžio viskas atsistatė.
Prieš tai man irgi taip buvo, gal du kartus, tik neatsimenu atvejų taip tiksliai. Ir dar dabar, kai kurie dalykai mane veda prie tos būsenos, arba bent jau primena tą žiaurų jausmą.
Nežinau, galbūt klystu, bet manau kad baisesnio jausmo aš niekad nesu jautęs gyvenime. Tai buvo tiesiog baimė kuri varė mane iš proto.
Tarp aštuonerių ir septyniolikos man vaidendavosi. Smulkoki dalykai, bet vaidendavosi, ir aš nejuokauju. Paskutinį kartą man vaidenosi kai gulėjau lovoj naktį ir išgirdau kaip gitara groja, padėta už spintos. Kitą rytą sugebėjau atkruti tą melodiją kurią girdėjau. Po to karto nebesivaideno. Na tik kai kurie garsai ir balsai pažįstamų žmonių kartas nuo karto, but that’s all, really.
Let’s Have Some Sweet Tea Filled With Love
February 23, 2009
Taigi, aš laimingas ir pasveikęs sėdu rašyti dar vieno savo blogo įrašo. Tik šį kartą be problemų ir jokių pykčių, nes mano raudoną laidą kažkas ištraukė šiąnakt, arba gal jis pats išsitraukė, nes aš vartaus naktį.
Kas naujo?
Na, dabar kažkas naujo, tai, kad Diana susirgo per mane, bet nieko tokio, situacija ne tokia rimta kaip buvo su manimi, viskas bus tvarkoj. Pastarąjį mėnesį negalėjau klausyt muzikos, o dabar puikiai limpa viskas instrumentiško, taip kad esu laimingas ir patenkintas, neužilgo prikimšiu savo galvą ir elektronikos, nes vien tik toje srityje, beveik, ir siunčiuos muziką.
Kol gulėjau tas 5 dienas ištisai lovoj sugebėjau daug ką apgalvoti ir nuspręst, išmąstyti ir susapnuoti. Taip kad laiko visai veltui neleidau. Nusprendžiau išsiregistruot iš pažintys.lt iš myspace.com iš facebook (ten kažkada buvau užsiregistravęs), palikti tik frype. Nusprendžiau nebekreipti dėmesio į liaudį rateyourmusic.com, taip pat ir į kritikus, taip pat nusprendžiau nekęsti Blender žurnalo ar kad ir kas jis ten bebūtų. Sugalvojau kad perklausysiu albumą, įdėsiu savo žvaigždutes RYM, gal kartais pareikšiu nuomonę ir dingsiu. Nes iš tikrųjų spręst apie albumą pagal kitų nuomonę yra kvaila, reikia tieisog pasiimt tą albumą ir jį perklausyt be jokių: ‘o, įdomu ar liaudis galvoja gerai apie šitą’ arba ‘ar kritikai nemano, kad čia yra vienas blogiausių albumų pasaulyje’. Reikia tiesiog nusišvilpt ant jų visų nuomonių. O kad lengviau tai padaryti, reikia į jas tiesiog nežiūrėti.
Tai va, o dar dėl muzikos, tai nusprendžiau atsiimti savo žodžius dėl tų ’super unikalių’ last.fm pasikeitimų, nes aš sau ‘nurodinėti’ ko klausyt tada ir kiek to klausyt negaliu, so yeah.
Dar buvau apmastęs savo blog’o pavadinimo pakeitimą. Nežinau galvojau kažką panašaus kaip blogietis, tik gal pakeist į ‘Gerietis’ arba ‘Šturmanas’ pvz. Nežinau. Cha cha cha.
nesijuok
Nu va kaip ramiai pašnekėjom, as a matter of fact, šis įrašas mane įkvepė sukurti naują skiltį, kuri vadinsis ‘teatime’. Kai matysite įrašą šioje skiltyje, galit nesitikėt: keiksmažodžių, pykčių, piktų pamąstymų, varymo ir t.t. Tai bus ramūs, ambient, chillout įrašai jums.
bet vis tiek su gramatinėm klaidom, so yeah (lick my tasty pole)
