Taigi pabudau siryt gal 9:45. Atsikeliau, paspaudziau nyptuka, kad kompiuteris isijungtu. Nuejau i tuoleta, apsirengiau. Atsisedau. Ir labai uzsimaniau, kad kas nors butu online. Ar tai Skype ar kur kitur, norejau su kuom nors pabendraut. Bet nieko nebuvo. Na buvo keli zmones skype, bet jie ten tik kaip kontaktai, nieko daugiau, zinot kaip buna.
Manau, kad zino.
Mielai dabar pakurciau muzikos, bet cia, pas Diana, nera tu programu, tai..
Jei turetum proto, butum isidejes i ta savo “nesiojama hard’a” del kurio visad giries, nes niekuom daugiau pasigirt negali. Kvailys. Kvailys tu. Va dabar sedi ir naikini sau nuotaika. Gi siaip norejai pasiimt, bet tingejai. Tingejai! Tinginys. Kvailys.
Spesiu as ta daina perdaryt, po velniu.
Ir uztruksi menesiu menesius vietoj kokios savaites per savo atideliojima amzina. Amzina atideliojima. Kvailys.
Per grazia spalva gavai. Ziurek, kad vel nuzciaupciau….
Ar girdejau grasinima?
Panasiai. Na. M.. Liudna man. Diana miegos dar iki kokios pirmos. Ka man veikt? Na kaip nors isgyvensiu. Gal kas nors vis delto prisijungs. O butu tikrai neblogai. Nepatinka man taip jaustis, bet jauciuosi. Ka padarysi.
Nieko, kaip visada.
Everydayspecial Post 
March 4th, 2008 at 10:03
Na, ko gi tau liūdna? Ar nematei kokie apsnigti medžiai gražūs? Bet gal pas jus (Klaipėdoj?) ir neprisnigo nė kiek? Vilniuj 8tą ryto buvo ~10 cm sniego. Ir medžiai vatiniai. Gražumas. Dabar jau sumažėjo gražumo – aptirpo. Žinok, aš irgi atidėliojimo meistrė, aukščiausios kvalifikacijos, taip kad nesijausk šioj srity vienišas, jeigu ką. Ir apskritai tau gerai – su tavim pasikalba tavo liuks spalvos. Ypač ta, niurzganti linksmybė. Neliūdėk.
March 4th, 2008 at 10:50
Jau lyg ir praeina. Na cia sniego nera ir as jo nebenoriu. Pavasaris jau turi but.