Monthly Archives: April 2009

Album Reviews #27: The Veils – Nux Vomica, Gang Gang Dance – Saint Dymphna

The Veils – Nux Vomica
nux_vomica_cover
Išleidimo data: 2006 Rugsėjo 18
Muzika: Art Rock, Alternative Rock, Indie Rock
Trukmė: 43:28
Dainų sąrašas:
1. “Not Yet” – 4:54
2. “Calliope!” – 3:35
3. “Advice for Young Mothers to Be” – 3:25
4. “Jesus for the Jugular” – 4:46
5. “Pan” – 4:58
6. “A Birthday Present” – 3:43
7. “Under the Folding Branches” – 3:23
8. “Nux Vomica” – 5:30
9. “One Night on Earth” – 4:08
10. “House Where We All Live” – 5:06

Taigi perklausęs Nux Vomica dar kartą, nusprendžiau šį bei tą apie albumą, pagaliau. Prasidedant Not Yet jau galima išgirsti, kad šis albumas ne šiaip sau albumas, o kažkas tokio įdomesnio, įpatingo. Nors yra pasikartojančių vietų, bet emocijos ir jausmai tvyrauja čia plačiai , suteikinatiys albumui kažkokį skonį. Vertas klausymo darbas, jame ir energijos yra ir liūdnumo ir tragiškumo. Skamba puikiai. Dar reiktų paminėti kad pvz. dainoje Jesus for the Jugular vokalo balsas gali būti sumaišytas su Robeto Planto ar Jack White. Think about it.
Geriausios:
Not Yet
Jesus for the Jugular
Pan
Under the Folding Branches

Įvertinimas: 86

Gang Gang Dance – Saint Dymphna
saintdymphnaggd
Išleidimo data: 2008 Spalio 20
Muzika: Electronic, Experimental, Grime
Trukmė: 44:11
Dainų sąrašas:
1. “Bebey” – 4:53
2. “First Communion” – 3:05
3. “Blue Nile” – 3:10
4. “Vacuum” – 4:13
5. “Princes” – 4:26
6. “Inners Pace” – 4:16
7. “Afoot” – 3:25
8. “House Jam” – 4:45
9. “Interlude (No Known Home)” – 1:16
10. “Desert Storm” – 5:10
11. “Dust” – 5:30

Taigi iškyla klausimas, ar mane žavi klykiančios, žviegiančios, nemokančios dainuoti moterys? Ne. Nežavi. Ir, oh, kaip tik šis albumas iššoka. Geriau visą tai darytų vyras, skambėtų ne taip rėžiančiai per ausis. Vokalas – tikrai kvailas. Bet albumas nėra BLOGAS, jame yra gan gera muzika, kuri vietomis mane tikrai sužavėjo. Bet praktiškai šį darbą išgelbėjo trys dainos, kurios, spėkit… ar jos instrumentinės? TAIP. Cha cha.
Geriausios:
Bebey
Vacuum
Dust

Įvertinimas: 72


Mėlyni drabužiai, žydros kelnaitės, rūūūžava liemenėlėėė

Sveiki, namų stogai.
Jūsų kartais neužknisa kai žmogus rašo blogą ir parašo taip, kad reiktų dvi valandas sedėt, kad suskaitytum kas ten parašyta. Mane tai užknisa, aš taip neiuzko nedauryčia. jei rašai dėl savęs, kišk šūdus į MS Word.
Anyway, įrašo pavadinime yra trys “pavasariškos” spalvos ant merginų, ir man – jos pačios šlykščiausios sudėtos kartu. No offence, fiction character.
Ne, bet pavasaris – gražu. Merginos – irgi gražu, tik gal ne taip apsirengusios, aišku. Viskas gražu bet kad ir kaip visa tai man patinka, aš neturiu dviračio.
Pas mus yra toks debilas kuris lipdamas laiptais aukštyn (arba žemyn) rėkauja ir juokiasi garsiai, labai garsiai. Galbūt jį jau minėjau. Bet dabar, kai atėjo pavasaris, jis toj laiptinėj pratūno kokį pusvalandį rėkaudamas ir žvengdamas. Man noris išeit ir įgrūst jam vamzdį į šikną, kad jis pereitų iki gerklės, tada jau nebeprašnekėtų. Supistas debilas.
Nuo šiol žodį DEBILAS pakeis IDIOTAS, geriau skamba.
Kad ir kaip ten bebūtų, čia dar ne viskas. Dar vieni kaimynai, kurie gyvena apačioj, pradėjo dramas kelt. Pavasaris atėjo, ir visų jausmai prisikėlė iš numirusių, senutės vaikšto su pjūklais ir kirvais gainiodamos savo sūnus iš namų, nes tie net neturintys teisės ten gyvent savo draugelius/girtuoklius vedasi kas vakarą ir dieną. Seniai išlindę iš urvų pradeda sedėt ant suoliukų ir gert kartu. Vaikai išeina pamėtyt klykauja ir juokiasi vieni iš kitų. Kažkoks kūdykis be perstojo klykia kiek tik išgalėdamas tol kol nebegali. Meraitės išeina laukan paišyt žaidimus kieme. Žmogus iš gretimos laiptinės kas vakarą ateina pamėtyt vienas, kartais prie jo prisijungia kas nors. Viskas atgimsta, kažkas vyksta, bet tų laiptų, kurie jau griūna kai reikalas, niekas nesiruošia tvarkyt. O aš pinigus daviau. Nors ir nelabai galėjau, bet daviau. Aišku, dėl to dar svorio numečiau, bet gi ne esmė, right?
Right.


Gimme Summer, Gimme Sun. Here it is, Here’s My Gun.

Sveiki, medžių lapai.
Nėr ką ir rašyt kai toks gražus oras ir svajonės galvoj, o apie svajones kalbėt neapsimoka. Šiaip ir galvot nelabai, nes kai neišsipildo tavo smegenis pradeda knist Mr. Durnas Jausmas. Jo vardas yra Durnas, o pavardė Jausmas. Jis dar pravardžiuojamas – Smegenkrušiu.
Na ką. Suknista vasara lauke (suknista – geranoriškai). Jei daugiau lapų būtų, tai jau ir vasara, o iki jos dar daugiau kaip mėnuo.
Ir ką tik atsiminiau, kad turiu šalto šalto alaus butelį šaldytuve, todėl turėkit omeny, kai baigsiu rašyt, eisiu jį gert ir mėgausiuos.
Beja dar nusprandžiau užsiregistruot bibliotekoj, pradėt skaityt tas knygas. Jau trys sąraše yra, pradėsiu nuo tos.. bedugnės rugiuose. Po to imsiu tas kitas dvi. Noriu būt kultūringesnis. Čia gi Vilnius, ne šiaip koks kiaušinis ar tuščias alaus bokalas, o didelis miestas, kultūros sostinė. Jau truputį kultūros pas mane atsirado, grupėj esu, groju, dainuoju, tą darėm parkely. Tuoj dar knygas skaityt pradėsiu tai gal būsiu profesorium senatvėj, ką gali žinot.
Geros naujienos dėl to kompiuterio, gavau lėšų jo taisymui, tai šiandien reiks nutempt jį iki tos ‘taisyklos’. Nežinau kiek kainuos, bet kad ir kiek kainuos, man pinigų užteks, nebent jis sugedo nepataisomai. O jei jis sugedo nepataisomai, viskas ką jūs matysite, tai dviejų žodžių įrašus dvidešimt kartų į dieną.
Tai tiek tų naujienų.
Dar norėjau paklaust ar kada nors girdėjot apie Eliksonoro Drakonus? Ne? Elkisonoro Drakonas yra toks didelis, raudonas drakonas and kurio nugaros yra burna kuri šaudo iš mėlynių dulkių. Šitie drakonai labai paklusnūs žmonėm, bet praktiškai nenaudingi, nes šaudo iš sulčių ir nekenksmingų dulkių. Bet jie gražūs ir mieli, labai draugiški, kaip milžiniški šunys, tik ne pūkuoti. Norėčiau tokį įsigyti, bet deja jau bene tūkstantį metų tokių niekas nebeparduoda, nes patelės drakonės miršta vos po keliolikos metų, tai visos išmirė, o patinai gyvena virš dviejų tūkstančių metų. Tai niekur tokių neberasi, niekas nebenori parduot. O jei ir atsiranda koks tai paprašo net kelių milijonų. O kam reikia leist tokius pinigus kažkokiam milžiniškam gyvuliui, kuris daug ėda ir iš kurio jokios naudos, apart skraidymą, nėra?

Vat taip vat.
Pelėdos yra kietos, aš jums sakau. Bet jei norit tikro paukščio, tai jis čia.


Life is Peachy

Sveiki, žmonės.
Vakar buvau susitikęs su savo grupės nariais primą kartą pagrot. Aš atsinešiau savo akustinę, ir dar vienas atsinešė savo. Buvo gerai, nedaug dainavau, bet grojom visai linksmai, po to šiaip laiką praleiodm ir gavom pasiūlymą grot bare kažkokiam šeštadienį vietoj kažkokių kitų gitaristų kurie nusigėrė ar kas jiem ten buvo.
What elese..
Gražus oras. Vakar labai šilta buvo, ėjau be palto ir vis tiek buvo karštoka, kaip vasarą (good times). Vis dar tebesvajoju pasivažinėt su dviračiu klaipėdoj, bet jei gaunu darbą, tai nepavyks šios svajonės išpildyt dar ilgą laiką.
Taigi aš jau einu link tų dviejų albumų, ryt bus Album Reviews #27, truputį vėiau Album Reviews #28. O tas trylikos dienų maratonas vis artėja, jei kas laukiat, tai žinokit, kad jis tikrai bus ir, manau, visai ne už ilgo. Bet po jo galit ir neberast šito blogo čia daugiau, taigi  pasekit kasdien, jei norit. Nors gal ir bus, iš kur man žinot.
Šią savaitę man praktiškai egzituoja dvi grupės.. jei būtų kitokios ‘aplinkybės’ matyt egzistuotų koks dešimt.
Na ką gi, ačiū už skaitymą, dėmesį .
See yas.


Back back. forth fortH

Puspročiai.
Grįžau prie Black Rebel Motorcycle Club, kažkada vasarą  kelias dainas jų turėjau. Patinka, gera muzika, stipri ir greita ir energinga. Taip pat patinka Rogue Wave. Labai paprasta gera muzika irgi, ne tokia energinga, bet nuotaikinga, nuteikianti teigiamai.
Kai atgausiu savo PC siųsiu daug muzikos. Nė vienos grupės kurią rekomendavo, o siųsiu visiškai aklai. Tik pažiūrėjęs ar ten ne pop punk’as ar koks kitas emo šūdas.
Dar pastarąsias kelias savaites bus pilna krautroko mano klausyme, bus daug paieškų. Pvz koncertai, video ir šiaip daug kurių dar neperklausiau. Taip pat lįsiu ir į lengvesnius stilius. Indie kas be ko ir alternatyvos. Dar galvoju paimt kokio nors metalo, pvz avangardinio. Dar daug avangardinio ir free jazz’o.
Yra nemažai grunge grupių ir atlikėjų kurių nebandžiau, pats metas išbandyt bus.
O jūs darykit ką norit, nes blog’as skaičiuoja paskutinias dienas, savaites.
See ya. ; D


Kur mano kelnės #2

Išsiaiškinau čia neseniai, kad VDA yra šūdas ir kad šitos trys raidės sudėtos kartu yra mano nemėgstamiausios. Jau tikrai užkniso. Jei kalba vyksta tai apie VDA, jei kažkas negerai, kodėl? Nes VDA, ar žinai, kad VDA dabar taip padarė, kaip sunku ten, VDA, kaip sunku.
For fuck’s sake, god damn..
Anyways, einam prie reikalo.
Interviu praėjo puikiai, sakyčiau, ta kuri manęs ten visko klausinėjo atrodė draugiška ir supratinga ir kažko tai pasirodė, kad aš ją nudžiuginau.
Bet čia dar ne viskas. Pirmadienį lauksiu skambučio iš jų, pasakys kada ateit ir pažiūrės kaip man sekas su klientais bendraut. Manau, kad pavarysiu, bet kadangi kai kas man pareiškė neigiamų minčių, kurias galėjo sau pasilikt, tai pradėjau manyt, kad man nelebai daug šansų. Aišku, stengsiuos, vėliau atsiras motyvacija įrodyt ką sugebu tam žmogui. Nors šiaip gal ir nereikia šnekėt minusus, nes man tie minusai tikrai knisa protą, o aš dar buvau visai laimingas prieš kelias minutes.
Kai pagalvoju, jei gaunu darbą, man trys laimėjimai iš kart.
Pirmas – gaunu gerai apmokamą, malonų, normalų darbą.
Antras – reiškia, kad esu kietesnis už tuos kitus trisdešimt ar kiek ten jų.
Trečias – bus laimingi tėvai, o jei tėvai laimingi tai laimingas ir aš.
Būtų ir ketvirtas, dėl to žmogaus, bet pagalavojau, jei netiki mano jėgom, tai ir nereikia.
O jūs, būkit sąžiningi ir jei kaip nors teks su manim pagyvent patariu man minusų neskleist jei atrodau laimingas ir pasitikintis savimi.
Cheers.


Kur mano kelnės

Sveiki, mano braškės.
Ankstyvas aš šįryt, kodėl.. Nes aš taip veikiu. Žadintuvas turi nuskambėt po valanodos, o aš prabundu.
Anyway, that’s not the point, po daugmaž penkiolikos minučių aš lekiu į akropilį. Ką aš ten galiu veikt taip anksti? Vienas? Na, lėksiu ten su reikalu, matot aš buvau vienas iš tų kurį pakvietė į darbo interviu kažkokioj naujoj batų parduotuvėj. Ą, ką tik pilnai supratau, kad ta parduotuvė vadinas – Chester. Na, nuvyksiu ankščiau bene pusvalandžiu jei viskas eisis sklandžiai ir manau, kad per tiek laiko surasiu aš tą suknistą parduotuvę. Kiek mokės, nežinau, bet ne tame dabar esmė, esmė tame, kad turėčiau darbą, o grupei laiko galėsiu surast.
Dar galvoju išvykt į angliją keliem mėnesiam po vasaros, užsidirbt, pagyvent angliškai, taip kad nežinai nežinau. O gal ir nebegrįšiu. Ne, kaip aš nebegrįšiu, gi viskas čia palieka. Nee, taip lengvai aš jūsų dar nepaliksiu, cha chaa.
Šiaip jaudinuos, bet kai pagalvoji, ko čia jaudintis, gi ten klausinės apie tave tiesiog, kaip gyveni and stuff, tik jaudintis ir improvizuot reikės tada kai paklaus ‘kodėl mes turėtume tave imti pas mus dirbti’. Nes praeitą kartą sumaliau kai riekiant, kai ėjau senai čia į Mster Foods darbo interviu. Viskas buvo tvarkoj, bet kai to sušikto klausimo paklausė aš mąsčiau dešimt minučių ir nieko nepasakiau. Kas viską ir supiso. Paskambino ir pasake, kad aš per lėtas. Pagrinde ir yra tas supistas klausimas. Ši kart jau žinau ką sakyt ir nemąstysiu iš vis.
Taigi, palinkėkite man sekmės, kai grįšiu, papasakosiu kaip man sekės, o iki tol…
I have a job interview to attent to.
Ikk!