Monthly Archives: July 2009

Aircult – Solutions

SOLUTIONS UP TEXT

Sveiki. Turiu pranešti, jog mano albumas – pagaliau baigtas.

Download:
http://www.jamendo.com/album/48841

Siųūskitės ir scrobblinkit last.fm’e, ačiū :  D


Auction or whatever is it spelled.

Grįžtu Sekmadienį. Gal. O gal ir ne. Žinot koks mano gyvenimas nenuspėjamas ir nesuplanuotas. Jei tėvai parveš mus su daiktais, tai tvarkoj, jei ne, tai matyt teks pėščiomis eit iki Klaipėdos su monitorium, dėže, gitara, kolonėlėm, katinu ir dar šiuo bei tuom.

Užvakar buvo migrena. Bet labai jau lėva migrena. Tik galvą labai skaudėjo ir biškį pavėmiau ir viskas. Nežinau kas man čia yra, bet jau.. ką žinau. Užpiso. Kažkoks peršalima, po to pykinimas, po to migrena. Lyg ir persirgau viskuo ką galiu dar paimt, tai tikėkimės, kad nieko nebebus, nes jei bus, aš parašysiu labai piktą įrašą. Kodėl? Nes man taip patinka.

O daugiau neturiu ko pasakyti. Tik gal, kad daugiau nebeimsiu trumpų istorijų kolekcijų. Nesąmonė. Daug veikėjų ir prie visų taip greit taikytis reikia. Nors Salingerio patiko, patiko.

Tai tiek. Nenoriu čia per daug išgtaišt jūsų brangaus, paauksuoto supisto laiko ant kurio man pohui. Nes ir aš ji naudoju rašydamas čia nesąmones. Taip, kad jūs man mokat savo laiku skaitydami. O komentuot nesivarginkit, gi aš nenusipelnau.


Album Reviews #34: Hot Chip – Made in the Dark, Yeah Yeah Yeahs – Fever to Tell

Hot Chip – Made in the Dark
Made_in_the_dark
Išleidimo data: 2008 Vasario 4
Muzika: Indie Electronic
Trukmė: 53:57
Track listing;
1. “Out at the Pictures” – 4:26
2. “Shake a Fist” – 5:11
3. “Ready for the Floor” – 3:52
4. “Bendable Poseable” – 3:46
5. “We’re Looking for a Lot of Love” – 4:43
6. “Touch Too Much” – 4:05
7. “Made in the Dark” – 3:00
8. “One Pure Thought” – 4:53
9. “Hold On” – 6:20
10. “Wrestlers” – 3:45
11. “Don’t Dance” – 4:42
12. “Whistle for Will” – 2:23
13. “In the Privacy of Our Love” – 2:52

“Made in the Dark” klausiau tą pačią dieną kai klausiau praeitame įraše apšnekėtus albumus. Pirma klausiau “LP”, po to Toksinio albumo ir po to šito. Ir galiu pasakyti, atsigavau vien per jį. Jis daug įdomesnis, įvairesnis. Buvo vietų kurios man visai nepatiko, buvo dainų kurios man net truputį buvo panašios į Discovery albumą, bet čia tik kelios dainos. Šiaip daug buvo ir gerų: “Out at the Pictures”, “Shake a Fist”, “Ready for the Floor”, “Made in the Dark”, “One Pure Thought” – mėgstamiausia albumo daina, “Hold On” dar visai gera ir užbaigianti albumą – “In the Privacy of Our Love”. Albumą rekomenduočiau elektronikos megėjams ir tiem kurie nesupyksta ant truputį popsiškai skambančių vietų. Nesvarbu ką WIKIPEDIJA sako, albume yra tik pop’są primemnančios vietos. Ir reikia nepamiršti, kad yra ir gero pop’so. Čia, deja, skamba to nelabai gero garsai ir pan. Bet nieko rimto.

Įvertinimas: 77 (neįpatingas, bet geras albumas)

Yeah Yeah Yeahs – Fever to Tell
Yyy-fever-to-tell-cover
Išleidimo data: 2003 Balandžio 29
Muzika: Inide Rock, Art Punk
Trukmė: 39:29
Dainų sąrašas:
1. “Rich” – 3:36
2. “Date with the Night” – 2:35
3. “Man” – 1:50
4. “Tick” – 1:49
5. “Black Tongue” – 2:59
6. “Pin” – 2:00
7. “Cold Light” – 2:16
8. “No No No” – 5:14
9. “Maps” – 3:39
10. “Y Control” – 4:00
11. “Modern Romance” – 7:28

Kai pagaliau atėjo laikas ir šiam albumui pagalvojau kad jis tikrai neįeis į ypatingų vietas, bet tada man kažkas negerai buvo galvoj nes pamiršau kad čia yra dvi dainos kurios man tikrai labai patinka. Po to, žinoma, atradau ir daugiau gerų dainų ir ne tokių gerų. Tos dvi dainos yra “No No No” su Noise prieskuoniais gale ir “Maps”, ramus, geras gabaliukas. Kitos dainos kurios pateko į gerų “vietas” yra “Rich”, “Black Tongue” ir “Modern Romance” kuri man ir anksčiau patiko, jos perklausiau, nes pastebėjau kad ir TV on the Radio dainos pavadinimas toks pat. Kaip vėliau paaiškėjo, TV on the Radio perdarė tą dainą. Taigi pats albumas tikrai vertas užimti ausį keturiasdešimčiai minučių. Nieko originalaus, bet mes žinom, kad ir neorginalūs albumai gali būti geri. Nelabai patiko “Date With the Night” ir “Man”. Net nežinau, man kažkokios be ryšio ir jose yra viskas kas man aplamai nepatinka šiame albume – keistas vokalo naudojimas. Net nežinau kaip tai pavadinti… dejavimas? Galbūt. Jo čia nėra labai daug, o muzika gali ir pataisyti garsą. Nieko nesakau, vokalas man tikrai gražus šiaip. Parodysiu.

Įvertinimas: 81 (ypatingas, bet su spragom albumas)


Album Reviews #33: Discovery – LP, The Airborne Toxic Event – The Airborne Toxic Event

Discovery – LP
Discovery_-_LP_-2009-
Išleidimo data: 2009 Liepos 7
Muzika: Electronic, Electropop
Trukmė: 29:55
Dainų sąrašas:
1. “Orange Shirt” – 3:31
2. “Osaka Loop Line” – 4:02
3. “Can You Discover?” – 2:22
4. “I Wanna Be Your Boyfriend” – 2:40
5. “So Insane” – 3:13
6. “Swing Tree” – 2:38
7. “Carby” – 3:07
8. “I Want You Back” – 3:26
9. “It’s Not My Fault (It’s My Fault)” – 2:34
10. “Slang Tang” – 2:28

Taigi susiėjo Ra Ra Riot vokalas ir Vampire Weekend kliapas. Dar, pažiūrėjus šian bei ten pamatai ir Ezra Koenig (Vampire Weekend vokalistas) ir pagalvoji – o, gal šitas SIDE PROJECT ir visai neblogas, nors ir nepažystu tos mergos kuri irgi dainuos vienoj vietoj kaip svečias. Galvoji –  dviejų gerų grupių nariai vienoje, turėtų būt geras, ne? Ne. Visos dainos man pusiau primena Usher R ‘n B elektronika su “yeah yeah yeah yeah” ar kad ir kaip tas šūdas vadinasi. Pirma daina – “Orange Shirt” – dar pakenčiama, vienintelė pusiau padori daina albume. “Can You Discover?” skamba kaip išsityčiojimas iš geros Ra Ra Riot dainos – “Can You Tell”. Mat čia tam tikras perdarymas kuris mala šūdą ir ne ką daugiau. “I Wanna Be Your Boyfriend” dainoje dainuoja ta merga (Angel Deradoorian) ir ką? Tas pats šūdas. Ne prasčiausias varijantas albume, bet ne ką  stipriai ir geresnis už visus kitus. Kai atėjo daina “Carby”, atsirado viltis, nes čia turi dainuot Ezra, bet viltis, kaip sudegusi žvakė, užgeso. Na albumas nėra SIAUBINGAS, bet tikrai ne koks ir nerekomenduojamas. Aišku, tai nereiškia, kad nustosiu klausyt Ra Ra Riot ir Vampire Weekend, ne, gal labiau į kitą pusę – aš jų klausysiu daugiau ir stengsiuos nebeliest šito…. LP. Nebent kelis kartus atsiminti “Orange Shirt”. Bet tik tam kad atsimint, kad buvo ir kažkas half way decent šiame albume.

Įvertinimas: 45 (nelabai klausomas albumas)

The Airborne Toxic Event – The Airborne Toxic Event
Airbornetoxiceventep
Išleidimo data: 2008 Rugpjūčio 5
Muzika: Alternative Rock, Indie Rock
Trukmė: 37:17
Dainų sąrašas:
1. “Wishing Well” – 3:56
2. “Papillon” – 3:17
3. “Gasoline” – 3:20
4. “Happiness Is Overrated” – 3:11
5. “Does This Mean You’re Moving On?” – 2:12
6. “This Is Nowhere” – 2:48
7. “Sometime Around Midnight” – 5:02
8. “Something New” – 3:05
9. “Missy” – 3:38
10. “Innocence” – 6:48

Albumo viršelis – pagirtinas. Muzikantų darbas – sakykyme irgi pagirtinas. Vokalas ir visos struktūros – nepagirtini. Albumas šiaip nuobodus, jokių kulminacijų, visos dainos panašios, tik kelios su mažais skirtumais. Keliose dainose dainuojama visiškai nekeičiant ritmikos, tieisiog pasidaro nuobodu klausyt ir lauki kitos dainos…. o jau? aaa… a. vėl tas pats. Na, nesakau kad šis debiutas – blogas, ne ne. Muzika, kaip jau minėjau – gera, tik problema su vokalu. Man nepatinka jo skambesys, jo dainų žodžiai ir visa dainavimo struktūra muzikoje, that’s all. Taigi, praktiškai, albumą iš <50 zonos išgelbėjo grojantys. Daina “Wishing Well” buvo gera, “Happiness Is Overrated” irgi busė velnio (čia viską bendrai sudėjus, net ir vokalą). Žinoma gali būti ir daug prastesnių varijantų.

Įvertinimas: 68 (pusė velnio)

Kitą kart:
Hot Chip – Made in the Dark
Yeah Yeah Yeahs – Fever to Tell


In the World of No End P.S.

Ir kol mes visi dar tebežliumbiam dėl degradavusios pop žvaigždės mirties saulė pisa žemę ir balandžiai skraido į balkonus.


In the World of No End

Diana išvykusi daryti praktikos, gešimčiai dienų, tai sėdžiu vienas dabar. Neseniai atsikėliau.

Day 2.

Šiandien planuoju pažiūrėt Memento ir parašyt albumų apžvalgą. Jau bene 4 ar 5 albumai peržvelgti ir dar 20 laukia savo nuosprendžio. Kažkurie galbūt gaus kirvį į subinskylę, o kai kurie galbūt gaus mano “pašventintą vandenį”. Šitam biznyje niekam nesiseka, mažyte. Čia visi gauna ko nusipelnę.

Vakar peržiūrėjau du filmus – Oldboy ir Forrest Gump.

Oldboy tai pietų Korėjos filmas (mistinis, veiksmo, psichologinis). Neblogas, tikrai. Buvo nuobodokų vietų, bet šiaip ir gerų vietų netrūksta. Aišku, kadangi aš esu velnio įsikūnyjimas, aš jau nuspėjau tą pagrindinį dalyką kuris turėjo suknist man smegens iš anksto. Ir pasimokiau, kad mane sunku nustebinti. Šiaip labai nusivyliau pagrndiniu veikėju filmo gale, bet, kaip jau minėjau, filmas tikrai neblogas, gerai padarytas ir nėr prie ko rimto kabintis. Duodu jam 4 iš 5 žvaigždučių.

Forrest Gump buvo tokia komedija, karo filmas su gerai pažystamu – Tom Hanks. Irgi geras buvo (šitą žiūrėjau prieš Oldboy). Linksmas ir liūdnas tuo pačiu. Nenuvylė. Bet ir nieko ypatingo nebuvo, taip kad filmas vertas ne daugiau kaip 4 iš 5 žvaigždžių.

O šiaip dar peržiūrėjau Taxi Driver, The Third Man ir Pulp Fiction.

Taxi Driver buvo visai geras filmas, bet nepatiko tam tikromis vietomir ir pabaiga kiek tai cheesy, mano manymu. 3.5 iš 5
The Third Man.. na, klasika. Bet man buvo nuobodu, prisipažinsiu. 3 iš 5.

Pulp Fiction buvo gerai surežisuota Tarantino juoda komedija, rekomenduojamas darbas. 4.5 iš 5.

Dar galiu įvertinti There Will Be Blood, filmas – kuris man patiko savo tokiu profesionalumu ir aktorių talentu. 4 iš 5.

Va, būsiu ir filmų kritikas dabar, Whoo.


Dogs were Ment to Fly, Cat’s – were Not. Why? Dogs Don’t Eat Birdies.

Kažkurią čia naktį, visai neseniai, prabudau bene antrą nakties ir, supratau, kad sustojo laikas. Aš visiškai rimtai. Atsisėdau ir pažiūrėjau pro langą – that’s right. The time has stopped. Niekas lauke nejudėjo, galvoju, damn, kas dabar? Bet susiėmiau ir supratau kokias nesąmones aš čia kliedžiu. Pamenu, net garsiai pasakiau “what the fuck?”. Nežinau kas ten buvo, gal temperatūra, gal susiję su kažkokiu sapnu kurio nepamenu, gal dar kas, who knows. No one knows, that’s who.

Rytą po tos nakties supratau, kad išmokau kai ką ko man būtų prireikę praeityje – savitvardos. And that’s cool. Neabejoju, kad ateityje pravers. Turiu galvoje, aš galiu viską palaikyt viduj, kai reikia, ir išleist visą susikaupusį mėšlą (tikriausiai išsivysčiusią į neapykantą pasauliui) vėliau. Neblogas sugebėjimas, kurį pagaliau įgyjau žliumbdamas kas savaitgalį. Note, the last time I did that was a year ago.

Nežinau kiek “sveiko proto” aš esu, bet man nelabai rūpi. Galbūt jums bus įdomu išgirst dar kai ką. Nežinau kas tai buvo ir dėl ko, bet tas dalykas man buvo nutikęs irprieš šitą atvejį.

Bene prieš tris ar gal keturis metus buvau susirgęs (gripas, gal peršalimas) ir po kelių valandų miego, atsibudau dieną ir pajutau kažką neapsakomai baisaus. Pajutau kad viskas aplink mane staiga stipriai sumažino dydį. Kai paliečiau su rodomuoju pirštu nykštį, man pasirodė kad tas pirštas yra milijoną kartų mažesnis ir jis taip jautėsi, kaip buka adata palietusi mano nykštį. Pavaikščiojau po namus besistengdamas nepanikuot, šnekėjau sau kad čia nieko tokio. Aš buvau beveik įsitikinęs, kad išprotėsiu nes buvo be galo baisu. Galų gale atsiguliau į lovą, užsimerkiau ir stengiausi neliesti nieko rankomis. Po, galbūt, pusvalandžio viskas atsistatė.

Prieš tai man irgi taip buvo, gal du kartus, tik neatsimenu atvejų taip tiksliai. Ir dar dabar, kai kurie dalykai mane veda prie tos būsenos, arba bent jau primena tą žiaurų jausmą.

Nežinau, galbūt klystu, bet manau kad baisesnio jausmo aš niekad nesu jautęs gyvenime. Tai buvo tiesiog baimė kuri varė mane iš proto.

Tarp aštuonerių ir septyniolikos man vaidendavosi. Smulkoki dalykai, bet vaidendavosi, ir aš nejuokauju. Paskutinį kartą man vaidenosi kai gulėjau lovoj naktį ir išgirdau kaip gitara groja, padėta už spintos. Kitą rytą sugebėjau atkruti tą melodiją kurią girdėjau. Po to karto nebesivaideno. Na tik kai kurie garsai ir balsai pažįstamų žmonių kartas nuo karto, but that’s all, really.