Monthly Archives: November 2009

Anal

Mes – žmonės (sakykime asmuo a) ir jie – valdžia (sakykime asmuo b). Križės ir visokių vėmalų upės prigautas asmuo a negali prakvėpuot, dūsta, tada, ateina valdžia, smaugia ir klykia į ausį “Kvėpuok!”.
Galima būtū zyzti apie visą šitą malimą kiek tik įmanoma, kilometrinius ir dar dvidešimt kartų aplink pasaulį tekstus rašyt, zyzti ir zyzti. Pagaliau man visas zyzimas atsibodo, pradėjau nekęst visų ir visko kas sako savo nuomonę, pradėjau nekęst savęs, pradėjau nekęst to ko neįmanoma nekęst ir nelabai suprantau ką daryti ir iš kur tiek daug pykčio ir šios drbančios rankos, vis knisančios tarpines, darosi vis mažiau valdomos ir nori kirst kam nors į snukį taip kad daugiau nebezystų. Nors kai atsisuki į save, tai pamatai kad ir pats zyzi. Aš pavargau nuo visų zyzimų dėl valdžios, dėl gyvenimo kokybės, dėl to, dėl ano, aš pavargau nuo savo zyzimo. Ir galų gale, dirbdamas savo šaltkalvišką darbą šiandien aš supratau ko man trūksta. Trūksta man vienatvės. Aš toks, man reikia pabūti vienam, o ypač šiuo metu aš to negaunu ir paskutinį kartą kai buvau tik pat susavim pamenu prieš mažiausiai keturis mėnesius, kas yra milžiniškas atstumas. Man reikia dingti, bent dienai. Kada aš tai gausiu? Nežinau.
Norisi ignoruoti, bet vis akies krašteliu matai visą ta supistą šūdo makalynę kuri taškosi aplink ir neįmanoma viso to ignoruoti.
Dėjau aš ant tos valdžios, dėjau ant savo gamybinių defektų, dėjau ant jūsų visų defektų, dėjau ant dangaus, ant lietaus, ant atšilimo and pasaulio pabaigos ant šunų, ant kačių ir ant apskritai viso supisto pasaulio, viskas ko man reikia, tai kad visi atsipistų nuo manęs bent parai.
Tada viskas ir bus gerai.

-Oi oi, kokie mes nervuoti.

 

stfu


I DON’T TRUST MUSIC

Sveiki mažučiai pabiručiai.
Va jum, apžvalgos sugrįžta.

I DONT FUCKING TRUST THAT FUCKING MUSIC YEAH